Svetainė/baras

Ateina, nueina prie baro įsipila martinio, ir nuėjęs atsisėda ant sofos, pasijungia kažkokį filmą žiūri ir geria gėrimą.

Išgirsta durų skambutį ir iš karto supranta kas atėjo, šypteli sau. Išjungia filmą ir išeina iš svetainės.

Ateina ir atsistoja prie lentynos, suneria rankas ir seka akimis Camilla,
- O tu maloni, - šypteli.

- Prisėsk, gal ko nors norėtum? - bando būti mandagus, nors gal ir ne kaip sekasi.

Linkteli ir nuėjęs prie bariuko atidaro šampano butelį ir įpila į taurę šampano, paduoda,
- Tai kodėl su manim norėjai susitikti? - nužvelgia ją pakreipęs galvelę ir laukia atsakymo.

- Geras paaiškinimas, - nusijuokia. Atsisėda priešais ją, atsilošia ir įsitaiso patogiau ant sofos.
- Taip kaip begyvena gera mergaitė? Kaip sekasi su Damon? - kilsteli antakiuką ir nusišypso klastinga šypsenėle, Klaus nebūtų Klaus jai nebandytų paerzinti ko nors.

Nusijuokia garsiai, ir numoja ranka,
- Apie jokį pamiršk, - dar kartą sukrizena.
- Ką nuveikei blogo per tą laiką kol nesimatėm, nustebink mane, - šypteli.

- Gero? Hmm... Gero, turbūt nieko. - pakraipo galvelę pagalvodamas, bet nieko neatsimena, ką yra padaręs gero, na jis sau gerus dalykus daro beveik nuolatos, bet kitiems ir bendrai kalbant tai tikrai nėra geri darbai.

- Mmm, - kilsteli antakiuką.
- O tam neužtektų nei kelių parų išvardint, - nusijuokia.
- Nenoriu tavęs mergaitę gąsdinti. Galiu pasakyti tik tai, kad savaip linksmai gyvenu, darydamas tvarką pasaulyje. Iš jo gan dažnokai šalindamas nereikalingas šiukšles ir mokydamas teisingai gyventi kai kuriuos.

- Ne reikia raganų, o apie kai kalbėjau apie šiukšles įskaičiau ir vampyrus su originalais. Nes daug yra lėkštų ir nieko vertų originalų, kuriems jau galvelė susisukus nuo per ilgo gyvenimo. Taip pat ir vampyriūkščiai šalinami, tie kurie per klaida buvo paversti ir nesugeba valdytis, kurie rėkia ant viso pasaulio, kas tokie yra ir tie kurie mėgsta šokinėti prieš vyresnius. - susakęs tik keletą pavyzdžių pavarto akis.

- Na nereikia tiek manęs bijoti, nesu koks serijinis žudikas, - nusijuokia, nes suprato jos žvilgsnį.

- Ir tavęs negąsdina tai, kad galiu bet kurią sekundę tau išplėšti širdį nė nesudvejojęs? - priartėja prie jos ir pirštu baksteli į krūtinę, ties ta vieta kur yra širdis.

Nusijuokia ir vėl atsisėda taip pat kaip ankščiau,
- O tu drąsi ir savimi pasitikinti, vertinu tai, - linkteli ir nusišypso.